Dictionary of the Lithuanian Language.
žėlasnus — מėlasnùs, ì adj. (4) NdŽ žr. žėlasnas. žėlasniaĩ adv.: Strūnos, strūnos, žėlasniai negrajykit LTR(Vrn). Žėlasniai zvaniai zvanijo: tėvas dukrelę trotino TD45 … Dictionary of the Lithuanian Language
džalalan džan — džalalañ džañ interj. džan, dzalan: Kai grausmo daužtos visos strūnos vienomat džalalañ džañ (sutrūko), ir gatava Švnč … Dictionary of the Lithuanian Language
pritverti — 1 pritverti, prìtveria, pritvėrė tr. Š, Rtr, NdŽ; N, M 1. KŽ pristatyti (tvorą) prie ko; tveriant pailginti: Tvorą prie gurbų prìtveria, ir nebereikėdavo varinėt [kiaulių] Kvr. Pritvėrė ilgas tvoras Užg. | refl. tr. NdŽ. 2. daug užtverti… … Dictionary of the Lithuanian Language
skliutas — skliùtas sm. (2) Grš, KzR, Rdš, Šd, Kv, Prk, Plt, (4) Š, End, Pb, Sn 1. JbL298, SD371, Q75, B210, R83, MŽ110, Sut, N, M, LL226, BŽ559, DŽ, Aps, Dv, Ūd, Šts, Rm kirvis plačiais ašmenimis rąstams tašyti: Skliùtas platus, tašyt medžiam, kap… … Dictionary of the Lithuanian Language
skrytulė — skrỹtulė sf. (1) žr. skrytuolė: Grąžtai, kaltai, strūnos, skaptai, skrytulės, kirviai, skliutai yra pačių dirbti S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
strūna — 1 strūnà sf. (4,2) NdŽ, FrnW 1. KŽ, Žr drožtuvas, kaišena: Ir taip jų grąžtai, kaltai, strūnos, skaptai, skrytulės, kirviai, skliutai yra pačių dirbti S.Dauk. 2. NdŽ karstas: Tam žmogeliu ir strūną negražią nupirko Ūd. Oi aš pirksiu savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
subalsuoti — 1. tr. harmonizuoti: Jis mokėjo jas (liaudies dainas) įdomiai ir meistriškai subalsuoti sp. 2. tr. suderinti (stygas, balsus): Pagročiau, bet kad strūnos nesubalsuotos Ssk. 3. intr. nj. atiduoti balsus ką renkant: Kur galės per dieną visi… … Dictionary of the Lithuanian Language
traukš — traũkš interj. 1. žr. traukšt 1: Traũkš strūnos ir sprogo meškos rankose Plng. 2. LMD(Grz) trakšt (kartojant nusakomas laužymas, poškėjimas lūžtant): Ties jais apsistoję, nuėję į mišką [vyrai], traukš traukš kai šienveržes kartis ir ateiną… … Dictionary of the Lithuanian Language
trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
